Politikos aktualijos

Artėja savivaldybių rinkimai

Algimantas MILEIKA

Daugelis Lietuvos gyventojų, taip pat ir kauniečiai, po rinkimų tikisi vienokių ar kitokių pokyčių.

Deja, skaudu matyti gimtąjį miestą iš Laikinosios sostinės virstantį antraeiliu, o gal net trečiaeiliu provincijos miesteliu, pasižyminčiu tik krepšinio komanda ir išvystytu degalinių tinklu.

Didžiuojamės tarpukario pasiekimais, giliomis tautinėmis ir patriotinėmis miesto nuostatomis, tačiau užmirštami miesto gyventojai, jų reikmės ir poreikiai, ateities vizijos. Pramonė, garsinusi miestą, visiškai sužlugdyta. Tūkstančiai miestiečių neteko darbų ir, neturėdami pragyvenimo šaltinių, emigravo į užsienį.

Ištuštėjo mokymo įstaigos, paprasčiausiai nėra moksleivių. Šiuo metu reikėtų uždaryti bent dešimt vidurinių miesto mokyklų. Valdanti koalicija nesiryžta ką nors keisti ir klausimo sprendimą atideda kitoms kadencijoms.

Miesto ūkis nugyventas, jo atgaivinimui reikalingas milijoninės investicijos. Reikalingi ne tik specialistai, sugebantys pritraukti investicijas, bet ir griežta kontrolė jas naudojant.

Visos savivaldybės įmonės sunkiai verčiasi, nors eikvojamos milžiniškos lėšos jų veiklai palaikyti. Bet kuri privati įmonė taip dirbdama jau seniai būtų sužlugusi.

Būtini kardinalūs pokyčiai valdyme. Vargu ar galima ką nors pakeisti esamoje situacijoje, kai nuo nepriklausomybės paskelbimo miestą valdo konservatorių partija, o jų politikos principas – bet kokių iniciatyvų stabdymas, naujovių vengimas, realios situacijos slėpimas, „švogerizmo“ protegavimas ir tuščias biudžetinių lėšų švaistymas.

Miesto valdymo vizija

Miesto vadovas – Meras – lyderis, turintis diplomatinių savybių, galintis suvienyti atskirų partijų, įvairių požiūrių tarybos narius bendram darbui miesto labui.

Miesto vadovas – vadybininkas, koordinuojantis savivaldybės darbą, bet tam reikalingi ir praktiniai veiklos įgūdžiai.

Miesto vadovas būtinai turi būti renkamas tiesiogiai, žinomas visuomenės žmogus, savo asmeniniu darbu įrodęs tinkamumą būti lyderiu. Kadencijos metu miesto vadovas stabdo narystę partijoje.

Mero pavaduotojai – (ne daugiau dviejų!) tai valdančią koaliciją sudarančių partijų lyderiai. Jie įgyvendina partijų programų iškeltus uždavinius, taip pat vykdo pažadus rinkėjams.

Administracijos vadovas, jo pavaduotojai – aukštos kvalifikacijos savo sričių specialistai. Partinė priklausomybė jiems nebūtina. Šios pareigos apima ūkinės veiklos sritis, todėl tokie specialistai turėtų būti renkami konkurso tvarka.

Tada būtų išvengtas partijų „atidirbinėjimas“ verslo grupuotėms už finansinę paramą rinkimų metu. Du ar trys pavaduotojai pilnai susitvarkytų su savivaldybės valdininkų armija. Departamentus išvis reikėtų naikinti.

Kauno miestas nėra tokio dydžio, kad administracijos direktoriaus pavaduotojai nespėtų tiesiogiai vadovauti skyriams. Kiekvienas darbuotojas turėtų asmeniškai atsakyti už jam patikėtų užduočių vykdymą.

Tai išspręstų asmeninės atsakomybės sutartys. Šiuo metu niekas už nieką neatsako. Asmeninę atsakomybę stengiamasi perleisti tarybai, kolegijai ir t.t.

Atrodo, jog tik sudaromas įvaizdis, kad visi intensyviai dirba, o rezultatas – nulinis.

Daug tikėtasi iš darbo vietų atestavimo. Šiuo klausimu dirbta ilgai, braižytos valdymo schemos.

Po visų derinimų panaikinti valytojų ir kelių vairuotojų etatai. Skyriai vėl priima naujus darbuotojus, dažnai pagal partinę liniją, neatsižvelgdami į dalykines kompetencijas.

Neaiški seniūnijų paskirtis. Deklaruojama, kad valdžia turi būti arčiau žmogaus, o iš tikrųjų biurokratams nesinori iš šiltų miesto centro patalpų kraustytis į seniūnijas.

Seniūnija galėtų būti visaverčiu miesto valdymo dalyviu. Dalis specialistų galėtų tiesiogiai dirbti seniūnijose.

Seniūnijos turi turėti savo biudžetą, perspektyvius vystymosi planus. Tik tada atsiskleis bendruomenės, jų veikla, nebus tuščiai švaistomos lėšos bendruomenių išlaikymui.

Centriniuose rūmuose tegul lieka mero rezidencija. Čia dirba meras, pavaduotojai, administracija, taryba. Pagal mano siūlymus nekiltų utopinių minčių statyti naują pastatą, skirtą savivaldybės biurokratiniam aparatui.

Esamo pastato pilnai pakaktų, net būtų galima atsisakyti dalies nuomojamų patalpų kietiems savivaldybės padaliniams, juos perkeliant į centrinius rūmus. Pvz., miesto švietimo skyriaus (M.Dobužinskio g.) ir pan. O kiek dar pustuščių švietimo įstaigų pastatų – mokyklų, kurias suglaudimus taip pat galima užpildyti biurokratinio aparato atstovais.

Prieš rinkimus atsiranda vis daugiau naujų „gelbėtojų“, kurie, pasipuošę gražiais šūkiais, žada aukso kalnus miestiečiams. Gali būti, kad jų tarpe yra gabių, atsidavusių miestui, jo žmonėms lyderių.

Rinkėjui labai svarbu žinoti, ką atstovauja vienas ar kitas „gelbėtojas“ – verslo grupes, partiją ar piliečius.

Verslo grupės, partijos prieš rinkimus plačiai atveria piniginės reklamai spaudoje ir televizijoje.

Prasideda tarpusavio rietenos ir šmeižto kampanijos. Iš to pelnosi žiniasklaida ir tuo užsiimančios firmos. Todėl dažnai pilietis, eilinis rinkėjas eilinį kartą lieka apgautas, nusivylęs priešrinkiminiais pažadais ir laukia naujo išgelbėtojo, kuris taps naujuoju meru ar bent naujuoju savivaldybės tarybos nariu!

Algimantas MILEIKA Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, partijos Tvarka ir teisingumas Kauno Dainavos skyriaus pirmininkas

Straipsnis publikuotas kaip politinė reklama