Politikos aktualijos

Kaip čia viskas buvo gerai, bet staiga, markize, tapo blogai?

Rolandas PAKSAS

Sudie, Lietuva, sveika Lenkija. Taip taip, tokia šalies valdžios politikos išdava. Užpakaliu į Vyriausybę, veidu į Suvalkus teks atsigręžti po dar vienos dabartinės valdžios išdaigos. Kalbu apie jos ketinimus pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 23 procentų.

Pastaruosius dvejus metus nuolatinę emigraciją skatinusi tik į tolimąjį užsienį, valdžia ketina trumpalaikę pasukti link artimojo. Šiaurės Lietuva suks link Rygos, Vakarų – link Karaliaučiaus, Pietų Lietuvos pakraštys ir visa Vidurio Lietuva vėl prisimins Suvalkų, Augustavo ir Baltstogės prekybos centrus. Savaitgaliais, o vėliau jau ir per savaitės vidurį visa Lietuva „emigruos“ į kaimynines valstybes pigesnių maisto produktų, namų apyvokos reikmenų, buitinės technikos bei elektros prietaisų.

 Gal tik Pietryčių Lietuva liks pakankamai sėsli. Anaiptol ne dėl to, kad pritartų Vyriausybės mokesčių didinimo politikai: vizų kaštai į Baltarusiją ir produktų pabrangimas sudarys apytikriai tiek pat, tad papildomo vargo niekas nesiims, be to, į tą kraštą šiokia tokia parama iš vienos su Lietuva besiribojančios valstybės ir taip ateina.

Per savo valdymo metus tik naktiniu posėdžiavimu išgarsėjusi, bet esminės mokesčių reformos taip ir nepradėjusi Vyriausybė ir šiandien nusiteikusi eiti jai lengviausiu, bet visuomenei sunkiausiu keliu – didinti pridėtinės vertės mokestį. Jeigu norime pavyti ir pralenkti skurdžiausias Europos Sąjungos nares Rumuniją ir Vengriją – maloniai prašome. Štai jose PVM mokestis jau nuo 2009 metų yra 24 ir 25 procentai, tačiau ekonomikos pakilimo jose kol kas nematyti. Vengrijos vyriausybė prakalbo apie tai, kad 2012 metais standartinį PVM reikėtų didinti iki 27 procentų, o kai kurioms prabangos prekėms nustatyti ir 35 procentų PVM. Ar tuo kelių Lietuvai reikia eiti? Ir ar iš tiesų dar reikia eiti tuo keliu, kuriuo veda ši Vyriausybė?

 Valstybės gerovė yra neatsiejama nuo kiekvieno jos žmogaus gyvenimo kokybės. Kalbėti atsietai apie valstybės finansus, ignoruojant žmonių gyvenimo lygį, yra nesąžininga savo šalies piliečių atžvilgiu.

 Dar spalio mėnesį aš nuogąstavau, kad Vyriausybė rinksis būtent PVM didinimą, taip mėgindama biudžeto problemas spręsti pensininkų bei skurdžiausiai gyvenančių dirbančiųjų sąskaita. Verslui kas – perregistruos įmones į mažesnių mokesčių ir palankesnes verslui valstybes, kaip jau padarė ne viena stambi Lietuvos kampanija, nusispjaus ir investuos į gamybą kitose šalyse. Bet kaip gyventi paprastiems žmonėms po šitos valdžios sprendimų?

 Europos Sąjungos bendrijos šalys net ir per tuos keletą krizinių metų neatsisakė lengvatinio PVM tarifo. Nepaisant to, kad daugelyje valstybių standartinis tarifas sudaro tik apie 19-20 procentų, daugeliui maisto produktų, vaikų rūbams, geriamam vandeniui ar keleiviniam transportui galioja lengvatiniai tarifai.

 Esu įsitikinęs, kad šalies ekonomikai ir biudžetui didesnę naudą duotų ne didesnis, bet mažesnis PVM ir jo lengvatos būtiniausioms prekėms bei paslaugoms. Europos valstybių patirtis rodo, kad tokiu keliu einančios šalys laimi daugiau nei taikančios didžiausius PVM tarifus.

 Europos Parlamente svarstant rezoliuciją dėl PVM sistemos reformos, kalbėdamas šia tema plenariniame posėdyje, pasiūliau šio mokesčio lengvatų svorį perkelti nuo lengvatinio prekių prie lengvatinio paslaugų, kurias teikia mažos verslo įmonės arba kurios yra socialiai jautrios, apmokestinimo. Aš čia ir turiu omenyje būtent visuomeninio susiekimo transporto paslaugas, medikamentus ir medicininę įrangą neįgaliesiems, kūdikių maistą, vaikų rūbus ir avalynę, periodinę spaudą, pastatų statybą ir renovaciją. Lengvatinis PVM mokestis šiose srityse paskatintų smulkaus verslo plėtrą.

 Kitas kelias, kurį siūlome – jau nuo kitų metų Lietuvoje turi būti įvestas progresinis pajamų mokestis. Būtent jo dėka valstybėje atsiras ne tik daugiau socialinio teisingumo, bet ir valstybės biudžete atsiras daugiau pajamų.

 Ko gi sulauksime, jeigu PVM bus didinamas?

Verslo emigracijos iš Lietuvos. Valstybę paliks ne tik darbščiausi, žingeidžiausi ir aktyviausi, BVP gebantys kurti šalies piliečiai, bet ir verslo įmonės patrauks paskum emigravusią darbo jėgą.

Vartojimas Lietuvoje dar labiau sumažės, turint omenyje, kad ir dabar jis tesiekia 2004 metų lygį.

 Šešėlinės ekonomikos lygis dar labiau padidės ir per metus pasieks pusę oficialiosios.

 Nereikia būti ekonomikos genijumi, kad pajėgtum suprasti: sunkmečiu parduoti šimtą batonų po vieną litą ir gauti šimtą litų pajamų yra gerokai paprasčiau negu parduoti dešimt batonų po dešimt litų. Bet Vyriausybė, galvodama, kad pavyks surinkti daugiau mokesčių, pasiryžusi žengti dar toliau: pasiūlyti mums dešimt batonų po tūkstantį litų. Tik ar bus perkančių?

 Bet galvos dėl to ten, Vyriausybėje, Gedimino 11, juk neskauda? Ir šiaip, išskyrus taip ir neparašytą vadovėlį kaip įveikti krizę, juk viskas gerai, šaunioji markize?

  Prezidentas Rolandas PAKSAS yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Specialiojo ekonomikos ir finansų krizės komiteto narys

Straipsnis publikuotas internetiniame portale Delfi.lt