Politikos aktualijos

Išklausomos visos nuomonės, nors ir mums nemalonios

Atjojo kariūnai – nušovė Brazauską…

Atjojo kariūnai – nušovė Brazauską…

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

A.STRAKŠYS

Lietuva palaidojo Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, ir su jo mirtimi, kaip ta proga pasakė konservatorė Irena Degutienė, tam tikra prasme baigėsi vienas istorijos etapas.

Ne man žinoti, kokį etapą turėjo galvoje ponia Degutienė, todėl galvoju apie etapą, kuris prasidėjo 1993 metų vasario dvidešimt penktą, kai per inauguracines iškilmes Prezidentas Algirdas Mykolas  Brazauskas nebuvo įleistas į Katedrą, kur turėjo būti pašventinta Nepriklausomos Lietuvos Prezidento vėliava, ir jį, Prezidentą, į Katedrą pro šoninį įėjimą įsivedė Katedros klebonas Kazimieras Vasiliauskas.

Kad su tautos išrinktu Prezidentu nebūtų susidorota, klebonas jį išvedė iš Katedros pro tą patį šoninį išėjimą.

To etapo pabaiga įvyko Prezidento Algirdo Brazausko laidotuvių dieną – jo kūnas nebuvo įleistas į Katedrą.

Dvasia įleista, kūnas – ne?

Prieš septyniolika metų Prezidentą Algirdą Brazauską į Katedrą neįleido terleckinės megztosios beretės, o laidotuvių dieną jo, jau negyvo, išsigando kardinolo Audrio Juozo Bačkio vyskupai…

Daugiau »

ABIPUS SIENOS tyrimas

ABIPUS SIENOS tyrimas: kas ir kodėl planavo Prezidento Algirdo BRAZAUSKO nužudymą?

Gegužės 26 dieną per LNK televiziją buvo parodyta publicistinė laida – žurnalistinis tyrimas  ABIPUS SIENOS. Laidos vedėjas Giedrius LEŠKEVIČIUS

Laidoje buvo aiškinamasi kas, kodėl ir kieno pritarimu rezgė planą, kaip nužudyti Prezidentą Algirdą BRAZAUSKĄ? Kas audė mintį, kaip myriop pasiųsti Kazimirą Danutę PRUNSKIENĘ ir kaip pagrobti jos sūnų?

Žinomi Lietuvos įsitikinę, kad neapykantos ir neramumų kurstytojams, siekusiems jų mirčių, jie niekuomet neatleisią.

Daugiau »

Politinio mailiaus gaudymas

Politinio mailiaus gaudymas

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

A.STRAKŠYS

Premjeras Andrius Kubilius pasiuntė savo padėjėjų brigadą į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Nusiųsta ne šiaip sau.  Premjerui parūpo, kokią medžiagą turi sukaupę šitos nusikaltėlių gaudymo tarnybos pareigūnai, tirdami taip vadinamą mailiaus bylą, prie kurios, atrodo, nagus bus prikišę ir neeiliniai žymūs konservatoriai…

O tas mailius nemenkas –  apie 23 milijonai litų europinių pinigų…

Taigi partijos vadovui Andriui Kubiliui yra dėl ko pasukti makaulę – akmuo į jo daržą įmestas didelis. Specialios padėjėjų brigados apsilankymas tarnybos centre turėjo būti signalas tarnybos vadovams, kad tas akmuo, konservatorių partijos pirmininko  pageidavimu, turi sumažėti iki minimumo – bet koks vadovas korumpuotoje visuomenėje, jei nori išlikti savo poste, turi net iš viršininko žioptelėjimo suprasti, kurlink reikia pasukti vairą, kad nebūtum pats išvairuotas…

O padėjėjų brigados atsiuntimas į tarnybą jau gana galingas signalas – netgi žaibo žybtelėjimas, kuris turi nušviesti tam tikrą kelio ruožą…

Daugiau »

Tą naktį Tbilisyje …

Lenkijos Prezidentui Lechui Kačinskiui atminti

Tą naktį Tbilisyje…

1949 06 18  -  2010 04 10

Karo Pietų Osetijoje išvakarėse Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis su žmona ir broliu atostogavo, bet rugpjūčio septintą jam paskambino Gruzijos prezidentas. Jis savo kolegai pasakė, kad jau bombarduojami du kaimai, ir Rusija ruošiasi didelei operacijai.  Lechas Kačinskis jam patarė nekrėsti kvailysčių ir nepasiduoti provokacijoms.

Kalbėjosi jiedu paprastu telefonu.

Prezidentūroje ėmė svarstyti, ką reiškia tasai Gruzijos Prezidento skambutis – ar Michailas Saakašvilis nuoširdžiai dalinosi savo nerimu, ar psichologiškai ruošė Lechą Kačinskį karui, kurį pats buvo suplanavęs.

Po šio pokalbio su Michailu Saakašviliu Lechas Kačinskis suprato, kad karas Gruzijoje neišvengiamas. Jis pasakė savo artimiesiems, kad nutraukia atostogas ir grįžta į Varšuvą.

Jis buvo teisus: karas prasidėjo po kelių valandų.

Daugiau »

Konservatoriški paspaudimai…

Konservatoriški paspaudimai…

Laiko dulkes nužėrus

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis prabilo apie Seimo dešiniųjų politinių jėgų kišimąsi į rezonansinių bylų tyrimą, ir išvardijo tas bylas.

Tarp išvardintųjų – ir savanorio Juro Abromavičiaus nužudymo byla.

Šiandieniai dešinieji, o ypač konservatoriai, neigia Generalinio prokuroro pavaduotojo pateiktus priekaištus.

Naujosios Sąjungos parengtoje ir išleistoje knygoje „Politinės žmogžudystės pėdsakais. Kas nužudė Jurą Abromavičių“ yra paskelbtas įdomus dokumentas, kurio faksimilę pateikiame skaitytojams:

Taigi 2000 metų spalio 18 dieną, kai jau buvo išrinktas naujasis Seimas,  Generalinė prokuratūra gavo šitokį Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio 2000 spalio 17 dieną ant oficialaus Seimo pirmininko blanko surašytą raštą:

„Pone Generalini Prokurore,

Esu gavęs informacijos, kad kai kurie VSD pareigūnai prievartauja piliečius, reikalaudami duoti „parodymus“, neva Seimo pirmininkas ir Seimo narys V.Landsbergis yra užsakęs Bražuolės tilto sprogdinimą ir J.Abromavičiaus nužudymą. Vienas tokių atvejų turi konkrečių bruožų bei duomenų. Kauno apylinkėse gyvenantis pil. Dudėnas (atrodo, buvęs savanoris) buvo prievartaujamas VSD darbuotojo „Ramio“, kuris jam paliko savo telefono numerius 8 22 22 51 90 ir (mob.) 8 287 99 824. Prašau Jūsų tirti šios veiklos faktus ir inicijuoti baudžiamąją bylą.

Pagarbiai – Vytautas Landsbergis“

Taigi jau pabaigęs savo kadenciją Seimo pirmininkas reikalauja inicijuoti  baudžiamąją bylą VSD darbuotojui „Ramiui“, kuris prievartavo Kauno apylinkėse  gyvenantį pil. Dudėną.

Daugiau »

Aš jau buvau užsklendusi savo sielos ir jausmų sklendę, ir mano širdis ilgą laiką žvarbo vieniša…

Goda FERENSIENĖ: „Aš jau buvau užsklendusi savo sielos ir jausmų sklendę, ir mano širdis ilgą laiką žvarbo vieniša…“

Juozas IVANAUSKAS

J.IVANAUSKAS

„Vieni labai peikia, kiti nepaprastai giria tą mano prisiminimų knygą, tačiau abejingų tikrai nėra!..“ – taip apie naują autobiografinę knygą – „Grįžtu į vakardieną – neseniai pasirodžiusią knygynų lentynose ir vasario 11 dieną (per pačias Algirdines!..) pristatytą „anuos laikus“ menančiuose Vilniaus Profsąjungų rūmuose, kalba žurnalistė, vertėja, antikvarinių vertybių kolekcionierė, Vilniaus Senamiesčio bohemos numylėtinė, gyvoji sovietmečio legenda Goda FERENSIENĖ. Kaip ir prieš tai išleistose dviejuose autobiografinėse knygose „Rytoj to nebus“, „Vakar ir šiandien“, taip ir trečiojoje, leidyklos „Charbidė“ išleistoje autobiografinėje knygoje „Grįžtu į vakardieną“, gausiai iliustruotoje nuotraukomis iš šeimos asmeninio archyvo, meniškos prigimties autorė prisimena didžiąją gyvenimo meilę, tragiškos lemties, taurios sielos žmogų – Algirdą Ferensą, savo mylimą vyrą, dukters Algirdės tėvą, dvasiškai palūžusį pačiais pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais…

Algirdas FERENSAS – buvęs LKP CK sekretorius, ištikimas tarybinės santvarkos idealams ir tvarkai, ilgametis partinio aparato darbuotojas, artimas Antano Sniečkaus bičiulis, pastarajam numirus, partinių kolegų buvo negailestingai išstumtas iš tuometinio politinio elito rato. Kiek vėliau, 1981 metais, komandiruotas į Kabulą, patyrė Afganistano kovų „krikštą“, o sugrįžęs Lietuvon, taip ir nesugebėjo prisitaikyti prie „normalaus“ gyvenimo sąlygų:

Iš Afganistano Algirdas FERENSAS grįžo labai pasikeitęs, nusiminęs, susimąstęs. Jau nebegalėjo pakelti šaltų ir karštų vonių kaitos nuo pagerbtuvių iki paniekos. Siela suluošinta, Lietuvoje viską rado kaip palikęs – nežiūrinčius į akis. Grįžus iš Afganistano, prabėgus keliems mėnesiams, naktį jį ištiko stiprus širdies smūgis. Gydytojai vos išgelbėjo… Pamažėl, pamažėl žaizda užgijo, o randas liko ne tik širdyje, bet ir sužalojo dvasios būseną,“ – vakardienos prisiminimais apie mylimą vyrą dalinasi Goda FERENSIENĖ.

Atsisakęs pasekti kaimynystėje gyvenusio ekskomunisto Algirdo Mykolo BRAZAUSKO pavyzdžiu, skubiai išvertusio savo kailį, pakeitusio politines pažiūras bei įsitikinimus vien tik tam, kad išliktų prie valdžios lovio, Algirdas FERENSAS prieš 15 metų nusišovė savo darbo kabinete, „Gyvenimo šaltinių“ redakcijoje…

Oriai priėmusi šį lemties iššūkį, taip ir palikusi našle, Goda FERENSIENĖ ilgainiui tapo negrįžtamai tolstančių brangių gyvenimo akimirkų metraštininke, puoselėtoja bei saugotoja. Ji tebejaučia gilią pagarbą ir meilę savo gyvenimo Žmogui, kuris „mėgo tikrumą, paprastumą, negalėjo pakęsti gudragalviškų įmantrybių, norėjo ir siekė tiesos. Jis toks, ne kitoks – štai ir viskas“.

Daugiau »

Be doros ir atsakomybės

Kviečiame pokalbiui

Be doros ir atsakomybės

Adolfas STRAKŠYS, rašytojas

Adolfas STRAKŠYS

A.STRAKŠYS

Trečiadienį per Lietuvą nusirito skaudžių protestų banga – jauni tėvai nešė prie prokuratūrų karstelius ir dėjo juos prie prokurorų durų. Taigi mirtis tiems, kurie kelia baudžiamąsias bylas jaunoms motinoms, dirbtinai pasididinusioms atlyginimus, kad gautų didesnes išmokas už pagimdytų vaikelių auginimą.

Bet kuo čia dėti prokurorai, kurių pareiga tirti bet kokius nusikaltimus, o jei jų netirs, tai jie bus apkaltinti, anų laikų žargonu, šaltu atsinešimu į darbą ir savo pareigų nevykdymu, už ką gresia įvairios nuobaudos ir net atleidimas iš darbo.

Pažvelkime į situaciją iš esmės.

Kas dėl tos nežmogiškos klaikybės kaltas?

Visų pirma, Seimas, kuris priėmė šitokį baisiai skylėtą įstatymą.

Taigi karstukai turėjo būti nešami ne prie prokuratūrų, o pirmiausiai prie Seimo, kuris yra Lietuvos įstatymų gimdykla, perykla ar jų gamybos cechas.

Daugiau »

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9  »